drauginis

draugìnis, -ė adj. (2) [K] 1. bendras: Drauginis žemės valdymas J.Jabl. 2. lingv. kuopinis: Vienus [skaitvardžius] vadiname kuopiniais, arba drauginiais J.Jabl. 3. Lydimasis, arba drauginis, žvairumas (straibismus concomitans) P.Aviž. 4. N žr. draugiškas 1: Kas neklauso tų barimų drauginių, dvasiai šventai prieštarauna Gmž.